Tam, kad galėtume teisingai įvertinti šio augalo tarptautinę reikšmę, reikėtų apžvelgti ir svarbiausius faktus, susijusius su pluoštinių kanapių auginimu kitose Pasaulio vietose ir istorinius įvykius, kurių eigą šis augalas įtakojo.
8000 pr.Kr: matome pirmuosius, aiškius, kanapės atsiradimo žmonių gyvenime, ženklus. Dabartinėje Kinijos ir Taivano teritorijoje rastose puodų šukėse buvo įpintos kanapių pluošto juostos. O Mesopotamijos (dabartinio Irako) teritorijoje buvo rasta kanapių pluošto audinių. Šie, geografiškai vienas nuo kito nutolę radiniai, tik keliais šimtmečiais atsilieka nuo žemdirbystės gimimo, ir tai reiškia, kad kanapės greičiausiai yra pirmasis pluoštinis pasėlis augintas žmonių rankomis. Jie taip pat rodo, kad šis augalas buvo svarbus tarpkontinentinės prekybos gimimui.
2000 – 800 pr.Kr: kanapės keliauja rytų kryptimi nuo Kinijos į Korėjos pusiasalį bei Japoniją ir pietų kryptimi į Indiją. Atharvavedos (Vedų religijos šventasis tekstas aiškinantis svarbius kasdienius ritualus) sudarytojai, įvardijo kanapę kaip „Šventą žolę“ – vieną iš penkių šventų augalų senovės Indijoje. 1200 per.Kr kanapės pasiekė ir senovės Egiptą, kur kanapės pluošto audinių buvo rasta faraono kape.
800 – 200 per.Kr: kanapių produktų prekyba vystosi toliau į Aziją ir Šiaurės Ameriką bei Viduržemio jūros regioną. Skitai, ant arklių jodinėję Centrinės Azijos klajokliai , kurie kontroliavo pagrindines Šilko kelio arterijas, 800 pr. Kr. kanapes atgabeno iki šiandieninės Vokietijos teritorijos. 200 pr.Kr. Graikų istorikai pradėjo pastebėti augalo gydomąsias savybes malšinant ausų skausmus, uždegimus ir edemą.
200 pr.Kr – 500: Senovės Kinijos amatininkai išmoko iš kanapių gaminti popierių. 300-aisiais mūsų eros metais raštininkai, visame Viduržemio jūros baseine bei Japonijoje, pasitiki kanape kaip ‚visą-saugančiu‘ pluoštu, kuriam patikima viskas – nuo šventų budistų raštų iki pirmųjų medicinos žurnalų.
500 – 1000: Kanapės toliau plinta į Euraziją į tolimiausius šiandieninės Europos kampelius. Maurų invazija VIII-ame amžiuje atgabena kanapes ir į Iberijos pusiasalį. 1000-aisiais virvių vijimui kanapės jau naudojamos pietų Rusijoje, pietų Graikijoje, vakarų Ispanijoje ir Britų salyne.
1000 – 1450: Keliaudama musulmonų migrantų keliais kanapė randa kelią ir į Užsachario Afriką. 1531-aisias į Pietų Afriką atkeliavę portugalų tyrinėtojai sužino, kad vietiniai Bantu genties žmonės, kanapes naudoja jau daugiau nei 500 metų.
1492: kai Kristupas Kolumbas ir jo įgula susiruošia išplaukti nuo Ispanijos krantų, tam, kad atrastų naują kelią į Aziją, visų trijų laivų – Pinta, Nina ir Santa Maria – burės, pagamintos iš kanapių pluošto. Nors pats Kolumbas to niekada nesužinojo, tačiau jo neeilinė kelionė sujungė Senąjį ir Naująjį pasaulius visiems laikams ir būtent kanapės suvaidino labai svarbų vaidmenį Amerikos atradime.
1533: Anglijos Karalius Henris VIII-asis suvokė komercinį, naujo tipo, imperijos potencialą. Imperijos kuri buvo pastatyta ant toli besidriekiančių jūrinių prekybos kelių ir stipriausio laivyno pasaulyje. Jis įsakė Anglijos žemdirbiams auginti šią pelningą kultūrą tam, kad galėtų toliau vystyti savo laivyną ir bausdavo tuos, kurie atsisakydavo tai daryti.
1606 0 –1616: kanapė įleidžia šaknis Jamestown‘e – pirmojoje nuolatinėje anglų kolonistų gyvenvietėje Amerikoje. Pirmieji amerikiečiai rado daug būdų kanapėms panaudoti – laivų statybai, kurui lempose ir tvirtiems rūbams kurių reikėjo sunkiam kolonijiniam gyvenimui.
1776: kanapė ištiesia savo tvirtą pagalbos ranką dviem svarbiausiems jaunos Amerikiečių tautos simboliams – Nepriklausomybės Deklaracijai ir Jungtinių Valstijų Konstitucijai.
1807– 1812: Napoleonas pasirašo sutartį su Rusija, kuri užkerta kelią legaliam rusiškų kanapių importui į Britaniją. Tačiau Caras atsisako šią sutartį įteisinti ir leidžia gyvuoti ‚nelegaliai‘ prekybai. 1812 Liepos 24d. Napoleonas užpuola Rusiją, norėdamas užkirsti kelią didžiausiam kanapių į Angliją tiekėjui, tačiau metų pabaigoje rusų armija ir prasidėjusi šalta žiema, Napoleono armiją jau praktiškai sunaikinusi. Karališkasis laivynas, priklausomas nuo rusiškų kanapių, išlieka aktyvus ir dalyvauja 1812m. Britanijos – Jungtinių Valstijų kare.
1841: kad išsaugoti pelningą, vidinę, kanapių rinką ir stimuliuoti ekonomiką, Amerikos Kongresas išleidžia rezoliuciją, įpareigojančią Laivyną pirkti kanapių produktus iš vietinių fermerių. Tokie ekonominiai santykiai paskatina technologinį vystymąsi ir revoliucionizuoja Amerikos kanapių pramonę.
1937: DuPont korporacija užpatentuoja procesus plastiko gamybai iš naftos ir anglies. Tuo pat metu įsigalioja ir Marihuanos mokestinis aktas, kuris labai efektyviai sunaikina visą kanapių industriją, nes kanapių produktų tiesiog nebeapsimoka auginti. Harry J. Anslinger‘is melagingai liudija Kongrese, kad marihuana, iš visų žmonėms žinomų narkotikų yra daugiausiai smurto sukeliantis augalas. Amerikos Medikų Asociacijos ir Nacionalinio Sėklinių Aliejų Instituto prieštaravimai atmetami. Tik vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia susigaudo ir pripažysta, kad marihuana ir pluoštinės kanapės yra du skirtingi dalykai.
1920 – 1970: tokie naftos baronai kaip Rokfeleriai, Standar Oil, Rotšildai, suvokia Henrio Fordo, pigaus metanolio kuro, vizijos galimybes ir nusprendžia naftos kainas laikyti dolerio ir keturių dolerių, už barelį, ribose. To pasekoje, joks kitas energijos šaltinis negali konkuruoti su nafta ir iki 1970-ųjų praktiškai išnaikina visas alternatyvas. Ir per ateinančius dešimt metų naftos kaina šokteli iki keturiasdešimties dolerių už barelį.
1942– 945: Imperialistinei Japonijai užpuolus Filipinų salas, Amerika netenka pagrindinio kanapių produktų importuotojo. Kanapių industrija vėl atgija, kai šalies ekonomika iš paskutiniųjų bando padėti sąjungininkams įveikti Ašies jėgas. Karo Kanapių Industrijos programa ir „Hemp for Victory“ (Kanapės Pergalei) kampanija paskatina fermerius užsėti daugiau nei 160 tūkst. Hektarų plotą pluoštinėmis kanapėmis.
1950: karas ir jo kampanijos nesitesia amžinai. Sąjungininkams laimėjus karą, Amerikos ekonomika vėl atsuka nugarą industrinėms kanapėms. 1957-aisiais nuimamas paskutinis dvidešimtojo amžiaus komercinių kanapių derlius Amerikoje.
1970: nepaisant tvirtų ekonominių ir vyriausybės finansuojamų mokslinių tyrimų, įrodančių, kad pluoštinės kanapės kardinaliai skiriasi nuo narkotinės marihuanos, Amerikos Kongresas vėl imasi priemonių sugretindamas šias dvi skirtingas kultūras. Kontroliuojamų substancijų aktas neatskiria pluoštinių kanapių kaip kitos kultūros ir sugretina ją su narkotinėmis medžiagomis.
1990: pasaulinė pluoštinės kanapės prekyba pasiekia neregėtas mažumas.
1992: 124,000 tonų kanapių pluošto yra pagaminama penkiose šalyse – Indijoje, Kinijoje, Rusijoje, Korėjoje ir Rumunijoje. Šalyse, kuriose pluoštinių kanapių auginimas niekada nebuvo uždraustas.
1992: Prancūzija, Olandija, Anglija, Šveicarija, Ispanija ir Vokietija priima įstatymus, leidžiančius komerciniais tikslais auginti žemos THC koncentracijos pluoštines kanapes. Europos Sąjunga ima remti pluoštinių kanapių auginimą ir netgi teikia vidutines, 1400 dolerių už hektarą, subsidijas. Augintojams tai leidžia gerai uždirbti iš kanapių sėklų, CBD aliejų ir biomasės. Prasideda pasaulinis pluoštinės kanapės atgimimas.
Kanapės panaudojimo būdų per 50 000. Nuotrauka Gintauto Žebelio
Informacija iš KAPVIA internetinės svetainės
